apžadėti

apžadė́ti, àpžada, -ė́jo tr. KI505, K 1. Q84, B, R66, MŽ88, BzB272, M, L, OGLII358, Rtr, NdŽ, KŽ pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadė́jo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę Gršl. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir pagijo Šts. Apžadė́jo visas skolas išmokėti i paėmė [merginą] Krš. Ana apžadė́jo kūdikį savo vežti bažnyčion ant atlaidų (atpuskų) J. Apžadė́jo dukterį karalius velniam (ps.) Švnč. Dievas Tėvas … savo sūnų visam svietui apžadėjęs ir atsiuntęs est Mž99. Amžinas jo susimylimas visiemus est apžadėtas Mž169. Gyvolius, ant apieros apžadėtus, vedė į bažnyčią pas pat altorių S.Dauk. Nū yra žadėjimas Abrahamui ir sėklai jo apžadėtas VlnE105. Apžadėjau jus vienam vyrui DP568. Teipajag ir balta galva, jei ką apžadė̃s, darbu teišpildai DP564. Kas ką apžadė́jo, kaltas yra ižtesėt DP564. | refl. B, S.Dauk. Sut, N, K, Š, Rtr, BŽ108-109, NdŽ, KŽ: Apsižadė́jai tu nueiti tenai ir viską padaryti J. Aš esu apsižadė́jęs koplyčią pabudavoti Žeml. Ligoj būdamas apsižadėjo plaukti už jūros, kariauti su turkais M.Valanč. Ir apsičystijo afieravodami afierą sudegamą, ir ką apsižadėję buvo BBJdt16,22. Sūnus Dievo apsižada mums pribūti ir velnio smarkumą atvaryti MT90. Mes jam (Dievui) apsižadam ing jį tikėti SE224. ║ MŽ²13, Sut, Kv, Krt duoti įžadą, daryti apžadus: Darykite apžadus ir, ką apžadėjote, ataduokite V. Dievui savam DP564. | refl. Q213, SD¹169, R, MŽ, N, KŽ: Įejo viena senelė, apsižadė́jo, užsidegė žvakę ir meldas Žeml. Apsižadėjo nei valgyti, nei gerti, iki Povilą būtų nužudę CII643. Apsižadu, priežadą padarau, kalbu R22, MŽ28. Mes prisiektinai apsižadėjome nieko neragauti, iki užmušime Povilą SkvApD23,14. Apžadas esti, jei kas patsai savaime apsižada V. Dievui padarysiąs kokį gerą daiktą A.Baran. Aš buvau užsikrėtęs žemaičių papratimu – apsižadėti ir apžadus vykinti Vaižg. Ana buvo apsižadė́jusi eiti už ubago (ps.) End. Numetęs abitą grobė už kardo ir apsižadėjo, jog atmonijęs neprieteliams Mindovės po trejų metų vėl aną apsivilks S.Dauk. [Šv. Ona] apžadė́jos teipajag V. Dievui, ką pagimdytų, afieravot ir ataduot ant amžino tarnavimo jo DP563. Kumet pernai sirgau, apsižadė́jau pėsčia į Kalvariją nueiti, ten visus ubagus išmaldyti Vkš. Ir žmonės didžiai bijojosi Pono ir afieravojo Ponui ir apsižadėjo jam BBJn1,16. Ir Jokūbas apsižadėjo, ir bylojo: jei Dievas su manimi bus ir mane apsaugos ant to kelio, kuriuo eimi, ir duos man duoną valgyti ir drapanas apsivilkti ir mane pakajuje vėl namie parves tėvop manop, tada tas Ponas bus man Dievu BB1Moz28,20–21. Apsižadė́jęs yra [Dievas Tėvas] saviemus smertį atimti … , tai ir išpildęs yra per … sūnų savo Poną mūsų Jėzų WP272. 2. užsakyti (mišias): Įejo pri klebono i sako: noriam mišias apžadė́ti tokia i tokia mada Žeml. Apžadė́tų mišių neatdaviau į Beržorą – griekas M.Unt. Apžadė́jau mišias pri švento Antano, kad tik muno pavogta karvelė atsirastų Vkš. ║ aukoti: Geresniai yra klausyti ne kaipo apžadėti avių riebumą I. 3. iš anksto numatyti, paskirti: Iš šių mano darbų numanyti turit, jog aš, o ne jūsų mistras Jonas, esmi apžadėtasis Mesijošius BPI35. Duok … , Dieve, … idant jisai apžadėtąją karalystę tavo … apturėtų Mž102. 4. sutikti ištekinti (už ko): Tėvas dukrelę jau apžadėjo LTR(Ml). ║ refl. R166, MŽ220, N sutikti ištekėti, vesti: Apsižadėjęs R368, MŽ494. 5. pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Ligą, dantis apžadė́ti KI221. Man dantį apžadė́jo, ir dar̃ nesopa Mrs. Man tai buvo insrišus vienais metais [rožė], tai nuejau, apžadė́jo Dgč. Bijau duot žadėt, ba kap apžadės, tai nė liekarstos nemačys Kt. 6. N, M, ŠT25, KŽ, DŽ¹ užburti, užkerėti, apžavėti: Apžadu kraują R79, MŽ104. Ugnį senovės žmonės mokėdavo apžadė́t Alk. Nekursai vyras [gaisro] ugnį apžadėjo, tai ji vis gudkūliais apžadėtojį paskui sekė BsMtII213. ^ Ko čia lendi kaip apžadė́tas Ds. Kasdien geria kaip apžadė́tas Ds. 7. pakeikti: Būčiau apžadė́jęs žmogų Lg. \ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti